Prostatos vėžys, inkstų vėžys, akmenligė, vyrų ir moterų šlapimo nelaikymas, gerybinis prostatos išvešėjimas - gydo, konsultuoja ir operuoja laparoskopija, patyrę gydytojai urologai Paulius Bosas ir Liudas Bosas.

Apie urologinių ligų laparoskopinį gydymą pasakoja gydytojas urologas - vienas iš labiausiai patyrusių urologų laparoskopuotojų Lietuvoje. Jis pirmas Lietuvoje pradėjo sėkmingai atlikinėti sudėtingiausias laparoskopines operacijas, tokias kaip:

Laparoskopines prostatos vėžio operacijas atlieka nuo 2006 metų,-turi didžiausią patirtį Lietuvoje. Vien tik prostatos vėžio laparoskopinių operacijų yra atlikęs apie 1000!

Kodėl laparoskopija?

Atlieku ir atviro pjūvio ir laparoskopines operacijas, todėl gerai žinau laparoskopijos pranašumus bei situacijas, kada jos taikyti negalima.

Laparoskopija

yra operacijos metodas, kai instrumentai įvedami per siaurus tuščiavidurius vamzdelius.

Rezultatai:

Nors laparoskopijos metu operuojama per mažas skylutes, vaizdas, kurį mato operuojantysis, daug geresnis, nei žiūrint pro skylutę. Moderni aparatūra rodo platų, ryškų, aiškų ir net iki 20 kartų padidintą operacijos vaizdą. Dujos, naudojamos pilvo išpūtimui laparoskopijos metu, žymiai sumažina kraujavimą operacijos metu.

Pirmoji laparoskopinė operacija, pašalinant inkstą (nefrektomija) atlikta JAV 1991 metais, tačiau į Lietuvos urologiją šis metodas atėjo negreitai. Priežastys – šio metodo įvaldymas reikalauja daug laiko ir pastangų, o svarbiausia - patirties.

Vamzdeliai įvesti laparoskopinei radikaliai prostatektomijai
Vamzdeliai įvesti laparoskopinei radikaliai prostatektomijai.
Pjūvis operuojant prostatos vėžį tradiciniu būdu.
Pjūvis operuojant prostatos vėžį tradiciniu būdu (google neleidžia rodyti kokybiškos šios nuotraukos).

Bendra informacija apie prostatos vėžį. Ką jaučia vyras, sergantis prostatos vėžiu?

Prostatos vėžys

yra toks pat agresyvus, kaip ir skrandžio, pūslės, storųjų žarnų ir kt.vėžiai, tačiau jis ilgiau „nesisėja“. Tuo laikotarpiu jį visiškai galima išgydyti. Per kelis metus jis „išsisėja“ limfiniais takais į limfmazgius, krauju - į kaulus, plaučius, kepenis, smegenis ar net odą ir tampa nebepagydomas. Mirtingumas nuo prostatos vėžio yra antroje vietoje (po plaučių vėžio).

Ką jaučia vyras, sergantis prostatos vėžiu?

Kol vėžys nedidelis ir neišplitęs – nusiskundimų nesukelia, todėl šį svarbų laikotarpį, kai vėžį galima visiškai pagydyti, ligoniai dažnai praleidžia. Vėlyvų stadijų prostatos vėžys gali sukelti šlapinimosi sutrikimus, kojų tinimus, kaulų skausmus, bendrą silpnumą, svorio kritimą.

Kas yra PSA? Prostatos vėžio skriningas.

Prostatos specifinis antigenas (PSA)

yra gaminamas prostatos epitelinėse ląstelėse. Jis rodo, kad prostata yra pažeista, pvz., prostatos vėžio. PSA norma Lietuvoje yra iki 3 ng/ml. Kartais PSA padidėja ir ne dėl prostatos vėžio: esant prostatitui, liekamajam šlapimui, padidėjusiai prostatai, po biopsijos ir net po ejakuliacijos.

Europos urologų asociacijos rekomendacijose įvertinta, kokia yra tikimybė, kad sergate prostatos vėžiu. Ji didėja, didėjant PSA.

PSA (ng/mL)/th> Prostatos vėžio rizika
0-0.5 6.6%
0.6-1 10.1%
1.1-2 17.0%
2.1-3 23.9%
3.1-4 26.9%

Iš lentelės aiškėja, kad net esant normaliam PSA, galite sirgti prostatos vėžiu. Kaip tada nustatyti šią ligą? Atsakymas - ištiriant per išeinamąją žarną (digitalinis rektalinis tyrimas - DRT). Jo metu galime aptikti net 0,2 ml tūrio vėžį. Nei echoskopija nei kompiuterinė tomografija negali tiksliai nustatyti, ar vėžys išplitęs už prostatos kapsulės ribų. Tai galima nustatyti multiparametrinio prostatos magnetinio rezonanso (mpMRT) metu, jeigu : tyrimas atliekamas 3 teslų galingumo aparatu ir vertina labai geras, prostatos srityje besispecializuojantis radiologas (-ė).

Pagal 2020 metų Europos urologų nuostatus prieš prostatos biopsiją reikia atlikti mpMRT (magnetinį rezonansą). Jeigu mpMRT metu vėžio židiniai aiškiai matomi, siūloma biopsiją imti iš jų.

Lietuvoje, pasitelkiant naujausią "Biojet" technologija, kuri yra Nacionaliniame vėžio institute, mes galime pataikyti vos į kelių milimetrų židinį.

Įdomu, kad prostatos vėžys gali padidėti net keliasdešimt kartų, kol sukelia PSA padidėjimą. Jei PSA labai didelis, galimas vėžio išplitimas į kaulus.

Kai kurie vyrai turi COX-2 geno pakitimą, vadinamą SNP. Jie prostatos vėžiu serga retai, net ir esant padidintam PSA. Tam pačiam vyrui PSA gali kisti net dienos eigoje (pavyzdžiui, po prostatos masažo, ejakuliacijos, kateterizacijos, cistoskopijos).

Kaip pagalbinis PSA tyrimui, kai reikia apsispręsti ar tikrai reikia biopsiją atlikti, yra neseniai JAV ir Europoje pradėti plačiai naudoti SelectMDX genetiniai testai (biožymenys). Lietuvoje -

JAV buvo tirti vyrai, mirę ne nuo prostatos vėžio (avarijose ar dėl kitų priežasčių). Šio tyrimo metu nustatyta aiški prostatos vėžio priklausomybė nuo amžiaus: 60-70% vyresnio amžiaus vyrų rastas prostatos vėžys.

Vyrai, turintys padidintą riziką sirgti prostatos vėžiu

Ar dažnai tikrinti PSA? PSA rastas padidintas

 

PSA rastas padidintas

Paprasta transrektalinė ultragarsu kontroliuojama prostatos biopsija

Pagal 2020 metų Europos urologų asociacijos nuostatas "paprasta" biopsija atliekama, jei:

 

Vietiškai nuskausminus geliu (galima taikyti bendrinį, spinalinį, epidūrinį ar kitokį nuskausminimą) biopsine adata dažniausiai paimami 8-12 prostatos audinio gabalėliai. Apie porą savaičių po biopsijos su šlapimu ar išmatomis galite matyti kraujo. Kurį laiką gali būti kraujinga arba ruda sperma. Jeigu prieš ir po biopsijos paskirti antibiotikai, infekcija būna retai.

NAUJIENA!!!

Ultratiksli pagal "BioJet" technologiją iš matomo vėžinio židinio prostatos biopsija (atliekama Nacionaliniame vėžio institute)

Pagal 2020 metų Europos urologų asociacijos nuostatas atliekama, jei:

Pacientas užmigdomas ir biopsine adata paimami 3-4 gabalėliai iš vėžinio židinio. Jeigu gydytojų konsiliumo nuspręsta - papildomai keletas gabalėlių iš likusios prostatos. Apie porą savaičių po biopsijos su šlapimu ar išmatomis galite matyti kraujo. Kurį laiką gali būti kraujinga arba ruda sperma. Jeigu prieš ir po biopsijos paskirti antibiotikai, infekcija būna retai.

Biopsijos atsakymas-vėžio nėra

 

Tai nereiškia, kad jo nėra, nes vėžio ląstelės galėjo nepakliūti į biopsinę adatą. 2020 metų Europos urologų asociacijos rekomendacijose patariama biopsiją kartoti, jei:

 

Ar mityba gali įtakoti prostatos vėžį?

Įrodyta (įrodymo patikimumo lygis: 2), kad japonams vyrams persikėlus gyventi į Havajus, prostatos vėžiu jie pradeda sirgti dažniau. Jeigu jie persikelia gyventi į Kaliforniją (JAV), prostatos vėžiu pradeda sirgti taip dažnai, kaip amerikiečiai. Vadinasi, aplinkos faktoriai (tarp jų ir dieta, vitaminai, mineralai) turėtų įtakoti sergamumą prostatos vėžiu. Tikrinta daugybė faktorių, galinčių įtakoti vėžio atsiradimą. Jų sąsajos su prostatos vėžiu rastos (kartais keitokos), tačiau nemanoma, kad tai padės nesusirgti.

Prostatos vėžio riziką gali mažinti:

 

 

Prostatos vėžio riziką gali didinti:

Jei sergate vėžiu, žinokite, kad dieta, vitaminai, mineralai, vaistažolės ir kt. neišgydo. Jie gali buti naudojami tik kaip priedas prie pagrindinio gydymo, kitaip vėžys gali išplisti ir tapti nebepagydomas.

Kodėl operacija?

Renkantis gydymą, svarbu:
  1. PSA dydis.
  2. Vėžio agresyvumas (Glaeson skalė).
  3. Keliuose bioptatuose ir kiek procentų vėžio rasta.
  4. Stadija.
  5. Gretutinės ligos.

Pirmus tris duomenis būtinai žinokite atvykdami konsultacijai.

Ištirta 67 087 Amerikos ir Kanados vyrų, iš kurių 26% prostatos vėžys operuotas, 49% švitintas (brachiterapija arba išorinis švitinimas) ir 25% tik stebėtas. Nustatyta, kad vėžiu sergantiems vyrams neturint kitų sunkių ligų, operacija ženkliai padidino išgyvenamumą (80% išgyveno 10 metų). Deja, po švitinimo tik 62%, o po stebėjimo-54%. (British Journal of Urology International 2014; 113; 200-208.)

Skandinavų Prostatos Vėžio Grupė (SPCG) 15 metų tyrė 34 515 vyrus. 21 533 buvo operuoti, o 12 982 švitinti. Nustatyta, kad po operacijos išgyvenamumas ženkliai geresnis nei po švitinimo, sergant vidutinio ir didelio agresyvumo prostatos vėžiu. Daugiau informacijos čia.

Radikalios prostatektomijos metu pašalinama visa prostata (ir gėrybinis, ir piktybinis augliai) bei sėklinės pūslelės su pakankamu kiekiu aplinkinių audinių. Tai galimybė visiškai pasveikti nuo vėžio ligoniams, neturintiems žymesnių terapinių problemų. Praėjus 6 savaitėms po operacijos, PSA krenta žemiau 0,2. Po operacijos pašalinti audiniai ištiriami pathistologiškai mikroskopu, todėl nustatoma, ar vėžys išplitęs už prostatos ribų (to nesužinotume, taikydami tik spindulinį gydymą). Tai leidžia tiksliau parinkti tolimesnį gydymą.

Atminkite, kad operacijos metu nustačius išplitusį prostatos vėžį, po to galima taikyti spindulinį gydymą, o atvirkštinis variantas daug sudėtingesnis, todėl retas.

Ištyrus 85 000 vyrų, paaiškėjo, kad po prostatos vėžio spindulinio gydymo

Operacijos rezultatai (šlapimo sulaikymas, potencija, radikalumas) priklauso nuo operavusio urologo žinių, patirties ir kruopštumo. Tyrimais nustatyta operacijos rezultatų priklausomybė nuo to, kaip dažnai urologas operuoja (šiuo atveju prostatos vėžį).

1 lentelė. Spindulinio gydymo (švitinimo) toksiškumas
Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos duomenimis.

Toksiškumas %
Šlapimo pūslės uždegimai 5,3%
Kraujavimas iš šlapimo takų 4,7%
Šlapimo takų susiaurėjimai 7,1%
Šlapimo nelaikymas/nesulaikymas 5,3%
Bendras toksiškumas šlapinimosi ir lytiniams organams 15,9%
Tiesiosios žarnos radiaciniai uždegimai 8,2%
Lėtinis viduriavimas 3,7%
Plonųjų žarnų nepraeinamumas 0,5%
Bendras toksiškumas skrandžiui ir žarnoms. 9.8%
Kojų tinimai 1,5%
Bendras toksiškumas 22,8%

2 lentelė. Spindulinio gydymo ir operacijos rezultatų palyginimas*

Rezultatas Radikali prostatektomija Švitinimas
Išgyvenamumas, lyginant su konservatyviu gydymu (1) 8,6 metai 4,6 metai
15-os metų išgyvenamumas (2) 92% 87%
Išgyvenamumas radus aukšto piktybiškumo laipsnio prostatos vėžį (3) 45% didesnis bendras išgyvenamumas, lyginant su spinduliniu gydymu (švitinimu). -
Vėžio specifinės mirties rizika, sergant aukšto piktybiškumo laipsnio prostatos vėžiu.(4) 49% mažesnė, lyginant su spinduliniu gydymu (švitinimu). -
Vėžio atsinaujinimą (recidyvą) (5) nesunku nustatyti sunku nustatyti
Tiesiosios žarnos vėžio rizika (stebint 10 metų) (6) 5,1 iš 1000 10 iš 1000
Šlapimo pūslės vėžio rizika (7) - didesnė, lyginant su operacija
Skausmingas šlapinimasis (stebėta 18 mėnesių) (8) 1% ligonių 30% ligonių

Kitos taktikos

remiasi tuo, kad rizika mirti nuo prostatos vėžio per 15 metų priklauso nuo Glaeson reikšmės.

Vėžio "piktumas" (Glaeson reikšmė) Nuo prostatos vėžio mirs
5 14%
6 44%
7 78%
8-10 93%


Stebėjimas ir laukimas ('watchful waiting')

Taikomas sunkiomis gretutinėmis ligomis sergantiems ligoniams, kai prostatos vėžio nebesitikim pagydyti. Pavyzdžiui, kai ima skaudėti nugarą dėl vėžio išplitimo į stuburą, dubens kaulus, ligos vystymuisi ir skausmams sumažinti duodami hormonai.

Aktyvus stebėjimas ('active surveillance')

Kai vėžys nelabai piktas (Glaeson 6 ar mažesnis), jo rasta nedaug, ligonį galime tik stebėti. Ligai pradėjus blogėti, pradedame gydyti. Tokios taktikos privalumas - galime atitolinti operaciją arba švitinimą. Trūkumai: 1) reikia kartoti biopsijas, todėl surandėja potenciją įtakojantys nervai (sublogsta potencija, vėliau, operacijos metu, sunkiau ją išsaugoti), 2) kiekvienos sekančios biopsijos metu 1.3 karto padidėja infekcijos rizika, 3) priemonės, naudojamos vėžio stebėjimui (PSA, DRT, pakartotinos biopsijos) ne visada laiku nustato vėžio progresavimą, 4) 18 % vyrų nutraukia aktyvų stebėjimą dėl nerimo, kad liga išplis.

Kodėl laparoskopinė radikali prostatektomija?

2009 metų gegužę gerai žinomi pasaulyje urologai-chirurgai Guillonneau B, Rassweiler J, Montorsi F ir kt. **, surinko duomenis, palyginančius atviro pjūvio ir minimaliai invazyvias (laparoskopinę bei robotinę) radikalias prostatektomijas ir nustatė, kad:


Taigi, nors laparoskopinė radikali prostatektomija techniškai daug sudėtingesnė už atviro pjūvio operaciją ir todėl ilgiau trunka (apie 20 min. ilgiau), bet:

Aš atlieku apie 2 laparoskopines radikalias prostatektomijas per savaitę ir turiu didžiausią šių operacijų patirtį Lietuvoje. Reguliariai operuoju pacientus iš Lietuvos ir užsienio. Pas mus ši operacija paprastai trunka 2- 3 valandas. Ligonį su kateteriu į namus galima išleisti po 1-2 parų. Po 5-14 parų šalinamas kateteris iš uretros.

Plačiau apie operaciją.

(Didinti)

Prostatos vėžio operacijos schema
Prostatos vėžio operacijos schema.

Radikalios prostatektomijos metu pašalinama visa prostata su sėklinėmis pūslelėmis ( paveiksle apvesta raudonai). Šlapimo pūslė sujungiama su šlaple, kurioje paliekamas kateteris, einantis į šlapimo pūslę. Po radikalaus prostatos pašalinimo PSA tikriname praėjus 3, 6 ir 12 mėnesių, po to kas 6 mėnesius 3 metus, vėliau kartą metuose. Jei PSA 0,2ng/mL - vėžys pašalintas. Jeigu vėžys nebuvo peraugęs kapsulės, jis gali atsinaujinti tik 5 % pacientų, o jeigu išplitęs į limfmazgius - jau 76%. Tik praėjus 4-6 metams nuo PSA didėjimo pradžios, atsiranda klinikiniai požymiai: ligonis pradeda jausti ligą, ji pradeda čiuoptis DRT metu. Tai priklauso ir nuo vėžio agresyvumo, išplitimo. Tuomet gali būti taikomas spindulinis gydymas.

Limfmazgių pašalinimas

Limfmazgis

– limfagyslių sutekėjimo vieta. Žmogaus kūne yra apie 700-800 įvairaus dydžio limfmazgių, kurie būna nuo 1 iki 30 mm skersmens, dažniausiai plokšti, suapvalinti. Limfmazgių paskirtis: fagocitozinis mikroorganizmų, vėžinių ląstelių naikinimas - limfmazgyje esantys makrofagai stabdo ir naikina su limfos srove plintančius svetimkūnius. Šitaip yra sulaikomos ir bakterijos, piktybinės auglių ląstelės. Nustatyta, kad prostatos vėžys plinta ne tik į obturatorinius ir išorinius klubinius limfmazgius (pavaizduoti aukščiau esančiame paveiksle), bet ir į vidinius klubinius ir kryžmeninius. Jei PSA >10 arba vėžys labai agresyvus, šiuose limfmazgiuose randama papildomai 19-35% išsisėjimų.

Todėl 2014 metų Europos urologų asociacijos rekomendacijose limfmazgius siūloma šalinti ir iš šių sričių. Taip tiksliau galima nustatyti išplitimą ir pradėti gydymą hormonais, prailginti laiką iki PSA padidėjimo,-ligoniai ilgiau gyvena. Tai reiškia, kad brachiterapija (implantuojant į prostatą radioaktyvias sėklas), spindulinė terapija ir kiti gydymo būdai, kai netaikomas toks limfmazgių šalinimo būdas, greičiausiai neišgydo žymaus kiekio vyrų.

Nuo 2010 metų atlieku išplėstinį dubens limfmazgių šalinimą laparoskopiškai. Tai radikalios laparoskopinės prostatektomijos dalis.

Šlapimo nelaikymas ir jo gydymas

Šlapimą valingai sulaiko išorinis sfinkteris (žr. paveikslą aukščiau). Pašalinus kateterį, dauguma pacientų ne iš karto sulaiko šlapimą. Taip yra dėl pooperacinių apie sfinkterį esančių audinių pakitimų,- jis dar negali pilnavertiškai veikti. Daugumai šlapimo laikymas atsistato po kelių savaičių (75% po 3 mėnesių).

Šlapimo nelaikymo rūšys:

  1. Šlapimo nelaikymas nuo įtampos-šlapimas išbėga be noro šlapintis, kai apkrauname šlapimo pūslę (kosėjant, čiaudint, juokiantis, stojantis, mankštinantis). Priežastis - šlapimą sulaikančio sfinkterio silpnumas. Gali būti lengvas - keli lašai intensyvaus fizinio krūvio metu ir žymus - kiekvieno judesio metu. Šlapimo nelaikymas nuo įtampos per 3 metus išnyksta iki 97 % ligonių.
  2. Nesulaikymas (arba neurologinis šlapimo nelaikymas) - kai jaučiate, kad laiku nespėsite į tualetą. Tai hiperaktyvi šlapimo pūslė - dažniausiai dėl jos uždegimo
  3. Paradoksinė išurija - kai šlapimo pūslė pilna, pertempta, nesugebanti pilnavertiškai išspausti šlapimo per susiaurėjusią šlaplę - šlapimas laša arba išbėga nedideliais kiekiais ir pastoviai skauda pilvo apačią, veržia šlapimo pūslės srityje, ji čiuopiasi. Tuomet reikalinga skubi urologo pagalba.
  4. Visiškas šlapimo nelaikymas - kai ligoniui pastoviai bėga šlapimas.

Paduvos universiteto urologijos departamento atliktais tyrimais nustatyta, kad po 3 mėnesių šlapimą sulaiko 68.2% pacientų, po 6 mėnesių - 78%, 12 mėnesių -86.9%, 24 mėnesių - 93.2%. Pacientams, kurie ir po 24 mėnesių nėra patenkinti šlapimo sulaikymu, siūlome daug mažesnę operaciją - transobturatorinį slingą. Jos rezultatai labai geri.

Šlapimo laikymą pagreitina:

  1. Kėgelio pratimai. Sutraukiate tarpvietės raumenis taip, kaip pradėjus šlapintis nutraukiate šlapimo srovę arba sulaikote dujas, einančias per išeinamąją angą. Tuo metu pilvo preso ir sėdmenų raumenys turi būti atpalaiduoti. Turite sutraukti išeinamąją angą 5 sekundėms, po to dar stipriau sutraukti (iki 10 sekundžių) ir atpalaiduoti 5-15 sekundžių. Taip kartokite po 20 kartų 5 kartus dienoje. Pratimus atlikinėkite bet kurioje vietoje – vairuodami automobilį, vaikštinėdami, žiūrėdami televizorių, sėdėdami prie stalo, gulėdami lovoje. Taip pat - prieš čiaudėdami, kosėdami, juokdamiesi, įsitempdami (stojantis, keldami svorį). Šiuos pratimus pradėkite prieš operaciją ir tęskite po operacijos iš šlapimo pūslės pašalinus kateterį.
  2. Vaistai, atpalaiduojantys sujaudrintą šlapimo pūslę, gydantys uždegimą
  3. Biologinio atgalinio ryšio programa. Naudojamas aparatas, kuris nustato, kada sfinkteris susitraukė ir konvertuoja jo susitraukimo stiprumą į toninį, šviesinį ar kt. signalą. Pacientas sužino, ar gerai sutraukė raumenį, - taip suformuojamas teisingas atgalinis ryšys. Šis metodas labai efektyvus, todėl mes jį plačiai taikome.

Kol šlapinimasis atsistatys:

  1. Nešiokite įklotus (parduodama daugumoje vaistinių).
  2. Nenaudokite įtaisų šlapimo nelaikymui (ant varpos maunamų maišelių, prezervatyvų, spaustukų), nebent taip patarė urologas. Šie įtaisai pablogina šlapimą sulaikančio raumens kontrolę.
  3. Saikingai vartokite skysčius.
  4. Venkite alkoholio ir kofeino
  5. Pasišlapinkite prieš miegą arba fizinę veiklą.
  6. Kartais riebalai pilvo ertmėje padidina slėgį į šlapimo pūslę, todėl atsikratykite viršsvorio.

Impotencija (Erektilinė disfunkcija) ir jos gydymas

Erekciją sąlygojantys nervai prasideda dubens nerviniame rezginyje, praeina šalia sėklinių pūslyčių, prostatos, tiesiosios žarnos, sfinkterio ir patenka į varpą (aukščiau esančiame paveiksle pavaizduoti geltona punktyrinė linija).Jie gali būti saugomi iki operacijos turintiems potenciją pacientams, kuriems vėžio išplitimo rizika yra maža bei operacijos metu randami vėžio neįtraukti nervai.

Po operacijos erektilinė funkcija sunkiau atsistato vyrams virš 60 metų, sergantiems kraujagyslių ligomis (cukriniu diabetu, hipertenzija, koronarų susiaurėjimu, dislipidemija), rūkantiems.

Atlikus "kokybišką" abipus prostatos einančių nervų išsaugojimą 60-70 % ligonių po 12 mėnesių erekcija būna pakankama, kad atlikti lytinį aktą, o vartojant potenciją gerinančius vaistus - net iki 95%. Išsaugojus tik vienos pusės nervus (jeigu kitoje pusėje vėžys išplitęs į nervų pluoštą, šis skaičius sumažėja iki 25-45%. Nesaugojant nervų, net ir vartojant potenciją gerinančius vaistus, šis skaičius nesiekia 15%. Gali praeiti 2,5 metų, kad erekcija maksimaliai atsistatytų. "Nekokybiškas" nervų išsaugojimas gali būti, kai operacijos metu prostata ar nervai grubiai traukiami, arti nervų naudojama elektrokoaguliacija kraujavimui stabdyti, nervai perkerpami jų nepastebėjus (pvz. dėl kraujavimo), uždegimo, atsiradusio dėl chirurginės traumos.

Gydymas.

Tabletės. Fosfodiesterazės 5 inhibitoriai - dozę ir vaistą parenka urologas individualiai. Neskiriami, jei pacientas vartoja nitratus, alfa blokatorius, jei po miokardo infarkto nepraėjo 6 mėnesiai.

Žvakutės. Alprostadilas - gali būti ryžio grūdo dydžio žvakutė, į šlaplę įvedama specialaus šiaudelio pagalba.

Injekcijos į kavernozinį varpos kūną. Alprostadilas injekcinis. Randomizuotų tyrimų metu, praėjus mėnesiui po operacijos, skiriant 2-3 kartus per savaitę, po 6 mėnesių gydymo 67% ligonių atsistatė potencija. Neskiriant - atsistatė tik 20%. Galima komplikacija-priapizmas. Jeigu erekcija trunka ilgiau 4 valandų, skubiai kvieskite greitąją ir vykite į urologijos skyrių.

Vakuuminiai prietaisai. Ant varpos uždedamas plastikinis vamzdelis ir pompos pagalba iš jo išsiurbiamas oras - dėl to įvyksta erekcija. Tuomet ties varpos šaknim uždedamas guminis žiedas.

Varpos protezai. Operacijos metu į varpos akytkūnius įdedamas prietaisas, sudarytas iš 2 minkštų cilindrų , kurie sukietėja, pripompuojant į juos skysčio. Protezai dedami ne anksčiau, kaip praėjus 2,5 metų po operacijos, kai tampa akivaizdu, kad potencija neatsistatys.

Pasveikimas

Vienoje žymiausių JAV ligoninių ( Johns Hopkins University School of Medicine) atliktais tyrimais nustatyta, kad praėjus 10 metų nuo neišplitusio prostatos vėžio operacijos 70% ligonių PSA buvo neišmatuojamas, 7% vėžys išsisėjo, 4% atsinaujino buvusios prostatos vietoje, 23% tik padidėjo PSA. Vadinasi, po operacijos labai svarbu reguliariai tikrintis PSA.Pasveikimas labai priklauso nuo priešoperacinio PSA dydžio, vėžio agresyvumo, stadijos.

Informacija ligoniams, kuriems bus atliekama laparoskopinė radikali prostatektomija

(Spausdinti)

Kontaktai

Dėl operacijos sąlygų arba konsultacijos Vilniuje galima teirautis: "Urolitos" klinikos, Žemaitės g. 21, Vilnius, , tel. +37066675766


* Nuorodos lentelėje:
  1. Tewari A, Raman JD, Chang P, Rao S, Divine G, Menon M. Long-term survival probability in men with clinically localized prostate cancer treated either conservatively or with definitive treatment (radiotherapy or radical prostatectomy). Urology. 2006 Dec;68(6):1268-74.
  2. Tewari A, Raman JD, Chang P, Rao S, Divine G, Menon M. Long-term survival probability in men with clinically localized prostate cancer treated either conservatively or with definitive treatment (radiotherapy or radical prostatectomy). Urology. 2006 Dec;68(6):1268-74.
  3. Tewari A, Divine G, Chang P, Shemtov MM, Milowsky M, Nanus D, Menon M. Long-term survival in men with high grade prostate cancer: a comparison between conservative treatment, radiation therapy and radical prostatectomy--a propensity scoring approach. J Urol. 2007 Mar;177(3):911-5. Erratum in: J Urol. 2007 May;177(5):1958.
  4. Tewari A, Divine G, Chang P, Shemtov MM, Milowsky M, Nanus D, Menon M. Long-term survival in men with high grade prostate cancer: a comparison between conservative treatment, radiation therapy and radical prostatectomy--a propensity scoring approach. J Urol. 2007 Mar;177(3):911-5. Erratum in: J Urol. 2007 May;177(5):1958.
  5. Di Blasio, C. J., A. C. Rhee, et al. (2003). Predicting clinical end points: treatment nomograms in prostate cancer. Semin Oncol 30(5): 567-86.
  6. Baxter NN, Tepper JE, Durham SB, Rothenberger DA, Virnig BA. Increased risk of rectal cancer after prostate radiation: a population-based study. Gastroenterology. 2005 Apr;128(4):819-24.
  7. Boorjian S, Cowan JE, Konety BR, DuChane J, Tewari A, Carroll PR, Kane CJ; Cancer of the Prostate Strategic Urologic Research Endeavor Investigators. Bladder cancer incidence and risk factors in men with prostate cancer: results from Cancer of the Prostate Strategic Urologic Research Endeavor. J Urol. 2007 Mar;177(3):883-7; discussion 887-8.
  8. Buron, C., B. Le Vu, et al. (2007). Brachytherapy versus prostatectomy in localized prostate cancer: Results of a French multicenter prospective medico-economic study. Int J Radiat Oncol Biol Phys 67(3): 812-22.

** Ficarra V, Novara G, Artibani W, Cestari A, Galfano A, Graefen M, Guazzoni G, Guillonneau B, Menon M, Montorsi F, Patel V, Rassweiler J, Van Poppel H. Retropubic, laparoscopic, and robot-assisted radical prostatectomy: a systematic review and cumulative analysis of comparative studies. Eur Urol 2009 May;55(5):1037-63.

Kontaktai

Dėl P.Boso atliekamų laparoskopinių operacijų Vilniuje galima teirautis: Urolita klinikoje ( Žemaitės g. 21, Vilnius )arba Nacionaliniame vėžio institute ( Santariškių 1, Vilnius) arba Kardiolitos klinikoje ( Laisvės 64a, Vilnius). Telefonas norintiems tik paklausti +37066675766